rūkinyčia

×rūkinýčia (hibr.) sf. (1) 1. [K], Krsn rūkymo patalpa, rūkykla: Užnemunėje mėsai rūkyti būdavo kieme sukalta lentinė būdelė (rūkinyčia) rš. Pažiūrėk, kad neužsidegtų rūkinýčia Mrj. Bėk ant aukšto, į rūkinyčią įlipk, tai nematys LTR(Vlkv). ^ Stuba kap rūkinýčia (pilna dūmų) Plv. 2. R286, N, [K] indas rūkymui, smilkymui: Rūkylų in rūkinýčią indėk ir pasmilkyk stubą J.